apštakėlis

apštãkėlis, -ė smob. (1) 1. apakėlis, apžlibėlis: Ot apštãkėlis, moklino ir įmoklino duobėn Kp. ^ Tu eini kaip apštãkėlis Ppl. 2. Sb apkvaišėlis, pusgalvis: Sunku jai bus su tokiu apštãkėliu gyvent Kp. Susidėjo su tais apštãkėliais, tai ir susikalbėt nebegalima Vb.